terpuvartė

terpùvartė sf. (1) 1. BM153(Jnšk), KŽ, Ilg, Zr, Ds, Nj, Ėr žr. tarpuvartė: Avelė įkišė galvą į terpùvartę i nusismaugė Pkr. Ką te Dieve: išlenda kokia boba iš kokios terpùvartės, tuoj apipuola pulkas didžiausia Mžš. Tenai padėjo šieną terpuvartėj, kaip buvo sakęs senis, o pats ažlindo až karklelių krūmelio LTR(Dkk). 2. Sv spraga perkole, į kurią įstatomas bučius.